Mokytojo 11

₁Mesk savo duoną į vandenis,

ir po daugelio dienų ją atrasi.

₂Išdalyk, ką turi, septyniems

ar net aštuoniems, nes nežinai,

kokia nelaimė gali ištikti žemę.

₃Kai debesys pilni vandens,

jie palaisto lietumi žemę;

kad ir kur medis kristų, į pietus ar į šiaurę,

kur kris,

ten jis ir gulės.

₄Kas paiso vėjo, niekada nesės,

o kas stebi debesis, niekada nepjaus.

₅Kaip nežinai, kokiu keliu ateina gyvybės alsavimas

į kaulus motinos įsčiose,

taip nežinai,

kaip Dievas elgiasi Visatoje.

₆Rytą sėk savo sėklą,

iki vakaro neleisk savo rankoms ilsėtis,

nes niekada nežinai,

ar šis, ar anas darbas pasiseks,

o gal abu bus sėkmingi.

₇Smagi dienos šviesa,

malonu akims matyti saulę.

₈Nors žmogus ir daug metų gyventų,

jais visais tesimėgauja prisimindamas,

kad bus daug tamsių dienų.

Visa, kas ateina, yra migla!

₉Džiūgauk, jaunuoli, kol esi jaunas!

Leisk savo širdžiai mėgautis

savo jaunystės dienomis.

Eik, kur veda tavo širdies troškimai,

daryk, kas patinka tavo akims,

tačiau žinok, kad dėl viso to

tave Dievas pašauks į teismą.

₁₀Iš savo širdies pašalink rūpestį

ir neapsunkink savęs,

nes jaunystė ir gyvenimo aušra yra migla!